Ne, čia visai ne juokas: žmonės laisto gėles, kad jos gyventų, o mes laistome asfaltą, kad vasarą mieste galėtų gyventi žmonės.

Šią savaitę saulė ypač įkaitino miestą. Kai kur Lietuvoje net buvo viršyti dienos karščio rekordai, todėl gatvių drėkinimas yra viena priemonių, padedančių atgaivinti miestą nuo alinančios kaitros.

Vilniuje gatves vandeniu liejame, kai įsivyrauja sausi ar karšti orai ar susidaro nepalankios sąlygos oro teršalams (kietosioms dalelėms) išsisklaidyti. Tą atliekame nakties metu – dėl kelių priežasčių:

• Saulės atokaitoje asfaltas įkaista iki 60+ laipsnių; tokia temperatūra vandenį akimirksniu išgarina (o garai dar labiau padidintų jutiminę temperatūrą). Ar mieste norime turkiškos pirties efekto? Ačiū, nereikia!
• Ir šaltas vanduo, ir karštas garas nepalankus augalams – tą jums patvirtins bet kuris sodininkas-daržininkas Vilniaus miesto želdinius prižiūrinčios įmonės, medelius ir gėlynus taip pat daugiausia laisto ankstyvą priešaušrį.

• Dieną miestas gyvena savo gyvenimą – zuja automobiliai, autobusai ir troleibusai, nuo gatvės paviršiaus pakeldami visas tas dulkes, kurias ir norime nuplauti.
• Galiausiai, naktimis eismas ne toks intensyvus, todėl ant gatvės liejamas vanduo trukdytų eismą.

Nusistovėjus karštiems ir sausiems orams pirmiausia laistomos pagrindinės miesto arterijos, kuriomis vyksta intensyviausias automobilių eismas, taip pat reprezentacinės centrinės miesto dalies gatves, kuriomis driekiasi populiariausi pėsčiųjų ir dviratininkų maršrutai.