Kelios minutės fejerverkų sukeliamo džiaugsmo žmogui ir valanda ar daugiau streso bei realus pavojus keturkojų gyvybei – Vilnius ragina švęsti „kitokiu būdu“, pasirenkant tylesnes ir šiuolaikiškas šventimo formas, kurios nekelia baimės ir streso gyvūnams.
„Šventės džiaugsmas nepriklauso nuo fejerverkų blyksnių ir triukšmo, o nuo mūsų aplinkos, savijautos ir jautrumo. Jei vis dar galvojate apie fejerverkų pirkimą, sustokite ir paklauskite savęs: ar tikrai šventės neįsivaizduojame be jų? Ar kelios sekundės triukšmo tikrai vertos gyvūnų patiriamo išgąsčio ir streso? Kiekvienas užsidegęs fejerverkas danguje reiškia išsigandusį gyvūną, kuris pasislėpęs dreba kampe. Kviečiu švęsti švelniau ir jautriau, be didelių garsų“, – kalba Vilniaus savivaldybės Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos pirmininkė Violeta Podolskaitė.
Pasak V. Podolskaitės, kalėdiniu laikotarpiu suaktyvėja fejerverkų šaudymas ir pirotechnikos naudojimas, todėl labai svarbu kalbėti apie jų keliamą stresą gyvūnams ir galimus sveikatos pavojus, o taip pat svarstyti alternatyvas, kurios būtų saugesnės ir draugiškesnės gyvūnams. Šventės turi būti džiaugsmas visiems – net ir tiems, kurie negali pasakyti, kad jiems baugu.
UAB „Grinda“ Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė pabrėžia, kad net jei fejerverkų neišvengsime, kiekvienas galime prisidėti prie pokyčių – jeigu tik svarstome, ar pirkti fejerverkus, galbūt būtų geriau jų atsisakyti ir galvoti apie gyvūnų emocinę gerovę.
„Gyvūnų klausa daug jautresnė nei žmogaus. Žmogus girdi maždaug 64–23 000 Hz, šuo – 67–45 000 Hz, o katė net 10–80 000 Hz. Fejerverkų garsas gali siekti apie 150 dB – lygiai tiek, kad žmogui jau būtų pavojinga, tačiau gyvūnams tokie sprogimai yra dar garsesni ir skausmingesni, nei mes galime įsivaizduoti. Pabandykite įsivaizduoti, kokį triukšmą mūsų augintiniai iš tikrųjų girdi – tos kelios sekundės gali būti traumuojančios“, – teigia Agnė Žėbienė.
Kaip pasirūpinti gyvūnais šventiniu laikotarpiu?
Jei įmanoma, padarykite viską, kad gyvūnas nebūtų veikiamas fejerverkų triukšmo – būkite kuo mažiau lauke, uždarykite langus ir, jei reikia, užtraukti užuolaidas. Jei jūsų augintinis itin bijo fejerverkų, galite pasikonsultuoti su veterinaru dėl specialių papildų, kurie padės sumažinti stresą.
Svarbu suteikti gyvūnui ramų prieglobstį, kur jis galėtų pasislėpti – tai gali būti vonia, spinta ar kitas tylus kambarys, kurioje būtų mažiau girdėti garsai ir nepatektų šviesa. Sprogimų metu nepalikite augintinio vieno, užimkite jį žaislais ar skanėstais ir suteikite šviežio vandens.
Pasirūpinkite, kad vedžiojant šunį būtų naudojamas pavadėlis – išsigandęs gyvūnas gali pabėgti, pasiklysti ar patekti į pavojų. Naujųjų metų išvakarėse pasivaikščiokite su savo augintiniu anksčiau nei prasidės fejerverkai ir būkite atsargūs, kad jis nepabėgtų iš baimės. Patikrinkite, ar jūsų gyvūnas turi tvirtą antkaklį ir medalioną su kontaktine informacija. Taip pat rekomenduojama, kad augintinis turėtų mikroschemą – tai padeda greičiau surasti pasiklydusius gyvūnus.
Poveikis ir žmonėms
Fejerverkai gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir žmonėms. Medikai dažnai registruoja nudegimus, akių, rankų ar veido sužalojimus. Taip pat, kai garsas viršija 120–150 dB ribą, jis gali pažeisti klausą ir sukelti stiprų stresą, ypač jautriems žmonėms.
Be to, tankiai apgyvendintose vietovėse fejerverkų šaudymas padidina gaisrų riziką, ypač ant stogų, balkonų ar automobilių. Po fejerverkų, ore dažnai kyla teršalų ir metalų junginių koncentracija, o tai gali būti pavojinga vaikams, senjorams ir žmonėms, turintiems kvėpavimo problemų.
Galima ir kitaip
Vilnius jau keletą metų atsisakė fejerverkų miesto renginiuose ir vietoj jų siūlo gamtai ir žmonėms draugiškas alternatyvas. Katedros aikštėje šviesų šou, o Arkikatedros varpinės bokštas virsta spalvinga vaizdo projekcijų instaliacija, sveikinant Naujuosius metus, vietoje tradicinių fejerverkų.
Šventės gali būti švenčiamos ir be triukšmo – su daugiau jautrumo ir atsakomybės.
Šaltinis – Vilniaus miesto savivaldybė.