„Grinda“ užbaigė Ukmergės g. paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos ketvirtosios, paskutinės, atkarpos požeminio gręžimo darbus. Tai ilgiausia, giliausia, didžiausio skersmens mikrotuneliavimo trasa Lietuvoje:

• Atkarpos nuo Šeškinės g. viaduko iki Šiaurinės g. ilgis siekia 443 m;
• Gręžimo darbai vyko maždaug 15 m gylyje;
• Mikrotunelio skersmuo siekia net 2,25 m. Kad būtų lengviau įsivaizduoti – tunelis toks aukštas, kad juo nesusilenkęs galėtų vaikščioti net Arvydas Sabonis (2,20 m).

Projekto tikslas – nuimti dalį lietaus nuotekų srauto nuo Geležinio Vilko gatvės kolektoriaus, dėl kurio perpildymo didelių liūčių metu būdavo užtvindoma Žalgirio-Geležinio Vilko sankryža ir Geležinio Vilko gatvės atkarpa po Konstitucijos žiedu.

Viso po Šeškinės gatvėmis 10-20 m gylyje paklota 1630 m tokio įspūdingo dydžio stiklo pluošto vamzdyno (4 atkarpos, iš jų ilgiausia ir techniškai sudėtingiausia atkarpa nuo Šeškinės viaduko iki Ozo g. viaduko siekė 670 m, o darbai buvo vykdomi maždaug 20 m gylyje;

Mastelis ir precizika – įspūdingi, kasimo būdas – lygiai toks pat, kaip naudojamas kasant metro (tik skersmuo mažėlesnis): trijose vietose iškasti didžiuliai 15-18 m gylio „šuliniai” – ten įleidžiamas horizontalus grąžtas, kuris maždaug po metrą per valandą stumiasi tolyn, stumiamas 2 m skersmens rentinių, kuriuos savo ruožtu stumia didžiulis hidraulinis presas. Sutrupintas gruntas skiedžiamas ir išpumpuojamas, vėliau išvežamas į grunto aikšteles.

O kurgi subėgs visas šis lietaus vanduo? Tarp Žvėryno ir Šeškinės, Miglos gatvės pabaigoje formuojamas naujas parkas su atviru tvenkiniu-kaupykla, į kurį naujuoju kolektoriumi subėgs išvalytos lietaus nuotekos. Didesnio lietaus metu vandens lygis pakils, o sausesniais laikotarpiais (naujai statomu Miglos g. kolektoriumi) bus pamažėle išleidžiamas į T. Narbuto gatvės vamzdyną – beje, labai sėkmingai rekonstruotą naudojant tą pačią požeminio kasimo (mikrotuneliavimo) technologiją.

Dėkojame šio projekto rangovams ir partneriams – #SANIMET #INSTITA #AMIBLU

Regioninės svarbos projektas „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“ finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ lėšomis. Viso projekto vertė yra 34 mln. eurų, jo įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).