Vilniaus miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“ 2026-2030 metais į paviršinių nuotekų infrastruktūros plėtrą ir rekonstrukciją planuoja investuoti daugiau kaip 81 mln. eurų. Tam šiandien pritarė Vilniaus miesto savivaldybės taryba, patvirtinusi bendrovės 2026–2030 metų paviršinių nuotekų tvarkymo veiklos ir plėtros planą. Per artimiausius penkerius metus numatoma įgyvendinti 48 projektus, kurie padės mažinti gatvių tvindymo riziką ir stiprins sostinės atsparumą intensyviems krituliams.
Centralizuoti paviršinių nuotekų tinklai šiandien dengia tik ketvirtadalį Vilniaus teritorijos. Likusioje miesto dalyje lietaus vanduo tvarkomas grioviais, kanalais, pralaidomis, tvenkiniais, infiltraciniais įrenginiais ir kitais vietiniais sprendimais. Patvirtintame plane numatyta įgyvendinti 20 paviršinių nuotekų tinklų plėtros ir 28 rekonstrukcijos projektus. Prioritetas bus skiriamas teritorijoms, kuriose fiksuojamos didžiausios tvindymo problemos arba kurios sparčiai vystosi ir susiduria su augančia infrastruktūros apkrova. Tai reikšmingai prisidės prie miesto infrastruktūros modernizavimo ir mažesnės gatvių tvindymo rizikos ateityje.
„Patvirtintas investicijų planas leis nuosekliai spręsti didžiausias tvindymo problemas keliančias miesto vietas, modernizuoti esamą infrastruktūrą ir didinti miesto atsparumą intensyviems krituliams. Tai ilgalaikės investicijos į patikimesnę ir didesnius vandens kiekius galinčią priimti paviršinių nuotekų sistemą“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Jonas Davidavičius.
Investicijų planas parengtas remiantis 2025 metais patvirtintu Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tvarkymo specialiuoju planu. Jame identifikuotos probleminės teritorijos, kuriose būtina plėtoti arba rekonstruoti tinklus bei statyti paviršinių nuotekų kaupyklas. Tarp svarbiausių projektų numatyta infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija Vakarinio aplinkkelio, Juodojo kelio, Vėtrungių gatvės, Savanorių prospekto ir kitose miesto vietose. Plane taip pat numatyta statyti paviršinių nuotekų kaupyklas ir tęsti paviršinių bei buitinių nuotekų atskyrimo projektus.
Gatvių tvindymo riziką Vilniuje daugiausia lemia dėl klimato kaitos dažnėjantys intensyvūs krituliai, sudėtingas miesto reljefas ir tai, kad paviršinės nuotekos mieste tvarkomos tiek centralizuotais tinklais, tiek vietinėmis sistemomis. Siekdama investicijas nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia, „Grinda“ naudoja pažangias infrastruktūros valdymo priemones. Tinklų būklė vertinama specializuota diagnostine įranga ir vaizdo robotais, leidžiančiais iš vidaus apžiūrėti vamzdynus bei nustatyti jų būklę. Remiantis surinktais duomenimis sudaromas tinklų būklės reitingas, pagal kurį planuojami rekonstrukcijos darbai.
Investicijų planavimui taip pat naudojamas hidraulinis miesto modelis ir skaitmeninis paviršinių nuotekų sistemos dvynys. Šie įrankiai leidžia modeliuoti skirtingus kritulių scenarijus, vertinti tinklų apkrovas ir tiksliai nustatyti teritorijas, kuriose būtini infrastruktūros pokyčiai.
Patvirtintas 2026-2030 metų planas yra pirmasis didelis etapas įgyvendinant Vilniaus paviršinių nuotekų tvarkymo specialiajame plane numatytus sprendinius. Daugiau kaip 51 mln. eurų numatyta skirti naujų paviršinių nuotekų tinklų plėtrai, dar apie 30 mln. eurų – esamų tinklų rekonstrukcijai.