
Kiek darbo slypi už mums įprastos kasdienybės, kurioje miestas tiesiog veikia? Apie tai kalbėjau su Vilniaus miesto tvarkymo įmonės „Grinda“ direktoriumi Jonu Davidavičiumi, įmonei vadovaujančiu nuo 2023 metų.
Pašnekovas yra sukaupęs daugiau kaip 20 metų infrastruktūros bei komunalinio sektoriaus įmonių valdymo ir pertvarkos patirtį. Jis ne tik įgijo civilinės inžinerijos magistro laipsnį Vilniaus Gedimino technikos universitete, bet ir baigė aukščiausio lygio vadovų studijas „BMI Executive“ institute. Jonas kasdien mato gyventojams dažnai nematomą Vilniaus pusę – gatvių priežiūrą, paviršinių nuotekų tinklus, avarines situacijas, žiemos tarnybą ir nuolat kintančius miesto poreikius. „Miestietis yra pagrindinis mūsų užsakovas, todėl kiekvieną užduotį stengiamės atlikti kuo geriau“, – sako jis. Kalbamės apie Vilniaus tempą, nematomą miesto darbą, komandos svarbą, atsakomybę ir tai, ką reiškia būti „miesto rankomis“.
– Jonai, pradėkime nuo jūsų istorijos. Kas jus atvedė į „Grindą“?
– Esu kelių inžinierius ir šioje srityje dirbu nuo 2003 metų. Baigęs studijas pradėjau dirbti Suomijos kapitalo kelių statybos įmonėje. Ten nuėjau visą karjeros kelią – nuo praktikanto ir paprasto darbuotojo iki generalinio direktoriaus. Todėl kelių statybos sektorių pažinau ne tik kaip vadovas, bet ir kaip žmogus, pats dirbęs objekte. Ta patirtis man labai padėjo. Tapęs generaliniu direktoriumi, reikšmingai prisidėjau prie įmonės veiklos tobulinimo. Ankstesnėse įmonėse dalyvaudavome konkursuose, siekdavome efektyvumo, turėdavome uždirbti pelno ir planuoti įmonių veiklą. „Grindoje“ procesai iš dalies panašūs, tačiau čia kartu esame ir rangovai, ir užsakovai – kartu su komanda planuojame, organizuojame viešuosius pirkimus, valdome darbus ir išteklius. Man buvo įdomu iš vidaus pamatyti didelę, daug išteklių valdančią organizaciją, vykdančią daugybę įvairių veiklų, kurių anksčiau nebuvau turėjęs progos organizuoti. Džiaugiuosi matydamas, kad sekasi tikrai gerai.
– Ką pamatėte atėjęs į įmonę? Kas šiandien yra „Grinda“?
– Iš viešosios erdvės apie „Grindą“ galima susidaryti gana siaurą įspūdį. Kartais ji vis dar siejama tik su gatvių tvarkymu ar šlavimu, bet veiklų ir atsakomybių turime daug daugiau. Pradėjęs gilintis pamatai, kad pagrindinis mūsų užsakovas iš tikrųjų yra miestietis. Dirbame miestui, prisitaikydami prie jo poreikių. Pagrindinė mūsų įmonės sutartis sudaryta su Vilniaus miesto savivaldybe. Kadangi prižiūrime paviršinių nuotekų tinklus, šioje srityje turime daugiau laisvės planuoti ir vykdyti darbus. Taip pat statome kelius, prižiūrime gatves ir paplūdimius, reaguojame į avarines situacijas gatvėse bei būstuose, o žiemą visose Vilniaus miesto gatvėse valome sniegą, barstome ir prižiūrime dangą. Taip pat turime Vilniaus gyvūnų globos namus. Dalis mūsų darbo yra gerai matoma, o kita dalis – beveik nematoma, kol neatsiranda problema.
– Per pastaruosius metus „Grindos“ atsakomybės mieste plėtėsi?
– Taip. Prieš maždaug pusantrų metų Vilniaus miesto savivaldybė patikėjo mums Senamiesčio teritorijos sanitarinę priežiūrą. Iki tol tokios veiklos neturėjome – valyti, šluoti, tvarkyti šaligatvius ir prižiūrėti reprezentacinę miesto dalį buvo naujas iššūkis. Senamiestyje reikia, kad viskas atrodytų gerai, todėl atsakomybė didelė. Matyt, miestui mūsų darbas tiko, nes kitąmet prižiūrimos teritorijos plotas padidės maždaug septynis kartus. Miestas patiki „Grindai“ vis daugiau atsakomybių.
– Kokias avarines situacijas tenka spręsti?
– Turime gatvių avarinę tarnybą ir nuolatinį budėjimą. Jei gatvėje atsiranda duobė, kliūtis, įvyksta nelaimė ar kyla kita problema, gauname iškvietimą ir organizuojame šalinimo darbus. Panašiai veikia ir būsto avarinė tarnyba – jeigu name įvyksta avarija (dažniausiai – nuotekų ar vandentiekio sistemoje), brigada reaguoja į iškvietimą. Dieną objektuose turime daugiau darbuotojų, kuriuos prireikus galima perorientuoti, naktį lieka avarinės brigados. Esame pasiruošę ir netipinėms situacijoms. Kai po miestą klaidžiojo meška, buvome pasiruošę ją išvežti ir paleisti, jei to būtų reikėję. Nes kas kitas tai padarys? Mes būtume padarę.

– Žiema turbūt yra atskiras išbandymas?
– Žiemą esame atsakingi už gatvių sniego valymą, barstymą ir priežiūrą. Tam papildomai samdome daug vairuotojų, kad galėtume užtikrinti nepertraukiamą budėjimą visą parą. Turime sistemas ir daviklius, kurie leidžia matyti oro ir kelio dangos būklės prognozes maždaug 72 valandoms į priekį. Bet net ir žinodamas prognozę ne visada gali viską išspręsti. Jeigu piko metu aštuonias valandas be pertraukos sninga (kaip praėjusią žiemą), barstytuvai patenka į tas pačias spūstis kaip ir kiti eismo dalyviai. Kelias pasidaro slidus, vienas automobilis sustoja įkalnėje, tada kitas, trečias – ir pradeda stoti visas miestas. Tokiais atvejais labai svarbu, kad žmonės laikytųsi rekomendacijų – jeigu prašoma nevažiuoti, pagal galimybes taip ir elgtųsi. Mūsų komandos tuo metu dirba ir naktį, budi ten, kur stringa mašinos, tam, kad ryte žmogus galėtų vykti į darbą ir miestas nesustotų.
– Kas jūsų darbe sudėtingiausia?
– Kalbant atvirai, sunkiausia – prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių poreikių. Yra darbų, kuriuos gali suplanuoti: paviršinių nuotekų projektus, investicijas, aiškius gatvių projektus, paplūdimių priežiūrą ar žiemos sezoną. Tačiau atsiranda ir užduočių, kurias reikia atlikti greitai. Pavyzdžiui, būsto pritaikymas asmenims su negalia. Galime pasakyti, kad padarysime po metų, nes visi darbai ir pajėgumai jau suplanuoti, bet miesto tempui tai netinka. Vilniaus tempas yra didelis, ir mes turime prie jo prisitaikyti. Esame tam, kad patenkintume miesto poreikius ir ieškotume būdo, kaip tai padaryti kuo greičiau. Dažniausiai situacija tokia, kad, „Grindai“ atsisakius konkretaus darbo, jo tuo metu negalėtų atlikti jokia kita įmonė. Dėl to auga mūsų įmonės veiklos apimtis, apyvarta ir pajamos. Nuolat ieškome būdų, kaip padaryti tai, ko kiti tuo metu padaryti negali, ir juos randame.
– Ar Vilniaus infrastruktūros projektai iš tiesų įgyvendinami greičiau nei kitų miestų?
– Manau, kad taip. Jei miestas nusprendžia projektą įgyvendinti, tai galima padaryti greičiau nei įprastais terminais. Geras pavyzdys buvo Kalvarijų gatvės paviršinių nuotekų tinklų darbai. Konkurso sąlygose akcentavome greitį ir darbų organizavimą, o pats projektas buvo atliktas per rekordiškai trumpą laiką. Miestiečiams trukdžių buvo gerokai mažiau. Man atrodo, tai ir turi būti prioritetas – kad darbai kuo mažiau trukdytų vilniečiams judėti mieste. Kad miestas nesustotų, „Grindos“ darbuotojai net ir žvarbios žiemos naktimis pradeda dirbti antrą valandą nakties.
– Kodėl gerai atliktas „Grindos“ darbas dažnai lieka nepastebėtas, o problemos iš karto tampa matomos?
– Gali susidaryti toks įspūdis. „Grinda“ dažnai siejama su labai daug kuo, todėl kartais gauname kritikos net dėl problemų, su kuriomis visai nesame susiję. Pavyzdžiui, gatvių priežiūra (duobės, išplovos, švara) mieste padalyta į kelias zonas. Jeigu vieną zoną prižiūrime mes, kitą gali prižiūrėti kitas rangovas. Žmogus pamato problemą, įkelia nuotrauką ir automatiškai susieja ją su „Grinda“. Prie to jau esame pripratę. Tačiau sulaukiame ne tik skundų – gauname ir daug pagyrimų, padėkų bei teigiamų gyventojų atsiliepimų. Svarbiausia, kad problema būtų išspręsta, nes gyventojui dažniausiai nesvarbu, kas tiksliai už ją atsakingas.
– Jūs minėjote, kad turėdama tiek pat išteklių įmonė šiandien padaro daugiau. Kur čia slypi pokytis?
– Turėdami iš esmės tiek pat išteklių, kiek turėjome 2023 metais, įmonės veiklos apimtį ir apyvartą padidinome maždaug 45 procentais. Tai reiškia, kad suradome būdų, kaip dirbti efektyviau. Bet man svarbiausia ne vienas atskiras projektas – didžiuojuosi visa „Grindos“ komanda, kurią subūrėme. Atliekame labai daug skirtingų veiklų, ir kiekviena atskirai gal neatrodo kaip išskirtinis pasiekimas, tačiau jų visuma lemia puikų rezultatą. Geras rezultatas leidžia įmonei skolintis, o tai savo ruožtu suteikia galimybę daugiau investuoti į miesto paviršinių nuotekų tinklus. 2026–2030 metais į paviršinių nuotekų infrastruktūros plėtrą ir rekonstrukciją planuojame investuoti daugiau kaip 81 mln. eurų. Jau patvirtintas šių investicijų planas leis nuosekliai spręsti problemas tose miesto vietose, kuriose kyla didžiausia užtvindymo rizika, modernizuoti esamą infrastruktūrą ir didinti miesto atsparumą intensyviems krituliams. Tai ilgalaikės investicijos į patikimesnę paviršinių nuotekų sistemą, galinčią priimti didesnį vandens kiekį. Tarp svarbiausių projektų – infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija ties Vakariniu aplinkkeliu, Juodajame kelyje, Vėtrungių gatvėje, Savanorių prospekte ir kitose miesto vietose. Dabar dalį darbų galime planuoti, nustatyti prioritetus ir įgyvendinti iš savo bei skolintų lėšų, neprašydami miesto subsidijos kiekvienam projektui. Tai – vienas reikšmingesnių mūsų įmonės pasiekimų.
– Paviršinės nuotekos – viena iš tų veiklų, kurią žmonės labiausiai pastebi tik per liūtis?
– Taip. Senamiestyje paviršinių ir buitinių nuotekų tinklai istoriškai daug kur buvo sujungti. Kai stipriai palyja, sistemai tenka labai didelis krūvis, todėl kyla užtvindymo rizika, o į gatves gali patekti ir nuotekų. Dabar vykdome šių tinklų atskyrimo programą. Darbai vyksta Trakų, Vilniaus, Vokiečių ir kitose gatvėse, planuojame ir kitus didelius projektus. Miestas tuo metu atrodo išraustas ir žmonėms tai kelia nepatogumų, bet tokią infrastruktūrą padarai vieną kartą ir tada ilgą laiką gali prie jos nebegrįžti. Reikia suprasti ir tai, kad dirbame istoriniame mieste – kai kur tinklai yra giliai po žeme, tenka atsižvelgti į archeologinius sluoksnius ir daugybę reikalavimų. Tai nėra paprastas kasimas. Miesto gyventojų lūkesčiai dažnai itin dideli, ir juos ne visada įmanoma patenkinti. Norima laisvai pravažiuoti čia ir dabar. Tačiau jeigu per vieną dieną iškrenta pusė mėnesio kritulių normos, normalu, kad teks šiek tiek palaukti, kol situacija normalizuosis, lietus susigers į dirvožemį ir vanduo nutekės ten, kur numatyta.

– Kaip nusprendžiate, ką mieste tvarkyti pirmiausia?
– Pirmiausia žiūrime, kokią problemą reikia išspręsti. Gatvės yra suskirstytos į kategorijas, todėl pagrindinėse ar greito eismo gatvėse atsiradusi problema negali likti neišspręsta kelias valandas. Turime nustatytus reagavimo terminus skirtingoms gatvėms ir skirtingoms situacijoms. Stengiamės nelaukti, kol problema įsisenės, o spręsti ją kuo anksčiau. Gyventojai telefono numeriu 1355 arba elektroniniu paštu praneša apie duobes, nuvirtusius medžius, kliūtis gatvėse ir kitus dalykus. Jeigu už problemos sprendimą atsakingi ne mes, surandame atsakingą įmonę ar instituciją ir perduodame informaciją. Jeigu atsakingas subjektas ilgai nesutvarko problemos, esame pradėję taikyti praktiką, kai sutvarkome patys ir pateikiame už problemos sprendimą atsakingam subjektui sąskaitą. Svarbiausia, kad mieste problema neliktų neišspręsta.
– „Grinda“ prižiūri ne tik gatves ir tinklus. Ką dar miestiečiai apie įmonę žino per mažai?
– Vienas iš pavyzdžių – Vilniaus gyvūnų globos namai. Jie surenka benamius ir bepriežiūrius gyvūnus miesto viešosiose erdvėse, suteikia jiems laikiną globą ir būtiną veterinarinę pagalbą, taip pat padeda rasti dingusių gyvūnų šeimininkus ar naujus namus.
Šiandien Vilniaus gyvūnų globos namai yra moderniausi gyvūnų globos namai regione. Po rekonstrukcijos čia įrengta moderni operacinė, tyrimų ir echoskopijos kabinetas, pooperacinės slaugos patalpos, naujos gyvūnų priėmimo, veterinarinės apžiūros ir procedūrų erdvės. Gyvūnams sukurtos erdvesnės laikymo vietos, įrengti voljerai, šildomos grindys. Visa infrastruktūra suprojektuota taip, kad būtų užtikrinta gyvūnų sveikata ir gerovė, o patiriamas stresas būtų kuo mažesnis.
Man svarbu pabrėžti, kad tai nėra tiesiog vieta, kur gyvūnas atvežamas ir laukiama, kol atsiras šeimininkas. Čia gyvūnai apžiūrimi, gydomi ir socializuojami, taip pat vertinama jų elgsena, o su sudėtingesniais gyvūnais dirba ir gyvūnų elgsenos specialistas. Norėtųsi, kad visuomenė pamatytų ne tik liūdnąją istorijos dalį – gyvūno patekimą į globos namus, bet ir tai, kiek daug daroma, kad jis čia būtų saugus, gautų tinkamą priežiūrą ir turėtų galimybę grįžti pas šeimininką arba rasti naujus namus. Dirbame ir su benamių kačių populiacija – pagal programą „Pagauk–Sterilizuok–Paleisk“ katės sugaunamos, sterilizuojamos arba kastruojamos ir, sugijusios po operacijos, paleidžiamos atgal į tą pačią vietą. Tai humaniškas būdas kontroliuoti benamių kačių populiaciją ir kartu užtikrinti gyvūnų gerovę.
– Jūsų komanda labai įvairi. Kiek profesijų reikia tokiai įmonei?
– Komanda didelė – daugiau kaip 630 žmonių, iš jų apie 150 dirba administracijoje. Turime elektrikų, santechnikų, kelininkų (apie 70 žmonių), mechanizatorių (apie 60 žmonių), vairuotojų, operatorių, technikų, avarinių tarnybų darbuotojų (apie 50 žmonių), aplinkosaugos specialistų. Šiuo metu akredituojame laboratoriją, kurioje atliksime vandens tyrimus. Prižiūrime išleistuvus ir stebime, kas patenka į Nerį: reguliariai imame mėginius, tikriname, o radę taršą tikriname vamzdyną atgaline kryptimi ir ieškome jos šaltinio. Kuo universalesnis darbuotojas, tuo lengviau įmonei prisitaikyti prie įvairių veiklų.
Vasarą papildomai priimame daugiau kaip šimtą gelbėtojų, žiemą – daugiau kaip du šimtus vairuotojų. Avarinėse tarnybose taip pat dirba atskiros pamainos. Mūsų darbo pobūdis toks, kad skirtingais sezonais reikia įvairių specialistų ir kompetencijų.
– Ko svarbiausio išmokote vadovaudamas „Grindai“?
– Man džiugu matyti pokytį. Pavyko suburti skirtingos patirties turinčius naujus komandos narius ir taip susidėlioti darbą, kad, rodos, jo nebeįmanoma išderinti, o rezultatas – akivaizdus. Man svarbus ir pats faktas, kad miestas vis daugiau veiklų patiki mums – tai reiškia, kad mūsų darbas vertinamas. Bet kartu turime suprasti savo vaidmenį. Mes esame ta paskutinė grandis, kuriai tenka pasirūpinti, kad darbas būtų atliktas. Kartais gali atrodyti, kad tai ne mūsų problema ar ne mūsų funkcija, bet jeigu daugiau nėra kam – turime ieškoti sprendimo. Man tai ir yra atsakomybė.
– Koks jūsų paties santykis su Vilniumi?
– Vilnius man – visas gyvenimas: čia gimiau, lankiau darželį, baigiau mokyklą ir universitetą, čia dirbu. Kai nuolat gyveni tame pačiame mieste, pokyčius kartais pastebėti sunku. Vis dėlto matau, kad padaugėjo kelių ir automobilių, paspartėjo miesto tempas, atsirado daugiau judėjimo. O pats miestas, mano akimis, tik gražėja. Mūsų, „Grindos“, užduotis paprasta – savo atsakomybės srityje viską atlikti kuo geriau.
Agnieta JONIKIENĖ
Savaitraštis „Mes Vilnius“
