Atgal

„Grinda“ jau pradėjo benamių kačių sterilizacijos programą

2019 03 13

Šiemet pavasaris leidžia gerokai anksčiau pradėti benamių kačių sterilizacijos programos „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ (PSP) vykdymą. UAB „Grinda“ administruojami Vilniaus gyvūnų globos namai šią programą vykdo jau aštuntus metus iš eilės.
 
Humaniška kačių populiacijos kontrolė
Vis dėlto net ir maža laukinių kačių bendruomenė urbanizuotoje vietovėje gali tapti didelio gyventojų nepasitenkinimo priežastimi – miestų gyventojus erzina kačių teritorijos žymėjimas šlapimu, išmatos, pavasarinės katinų tarpusavio kovos.

Sterilizacija – humaniškas ir mažiausiai streso sukeliantis sulaukėjusių ar benamių kačių populiacijos kontrolės būdas. Benamių kačių populiacijos valdymas PSP priemonėmis populiarus visame pasaulyje: katės sugaudomos, sterilizuojamos ir grąžinamos į tas pačias vietas, kur jos buvo sugautos. Sterilizuotos katės gina savo teritoriją ir į ją neįleidžia kitų kačių – taip užkertamas kelias seksualiai aktyvių kačių imigracijai, efektyviai kontroliuojamas kačių prieaugis. PSP ne tik užkerta kelią nekontroliuojamam kačių dauginimuisi, bet ir ligų, ypač pasiutligės, plitimui. Be to, puslaukinės katės efektyviai kontroliuoja ir graužikų populiaciją mieste.

Amerikos veterinarijos gydytojų asociacijos duomenimis, net 76 proc. respondentų JAV teigiamai vertina šios programos veiklą, gyventojai ženkliai mažiau skundžiasi dėl benamių kačių sukeliamų problemų.

„Katės gaudomos naudojant ėdalą ir kitus jaukus,“ – pasakoja Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja Agnė Žėbienė. „Visas pagautas kates apžiūri veterinarijos gydytojas, įvertina jų sveikatos būklę ir amžių. Jei katės sveikos – jos sterilizuojamos. Puslaukinės katės yra taip prisitaikiusios gyventi lauke, kad uždaroje namų aplinkoje stresuoja. Kad patirtų kuo mažiau streso ir neprarastų išgyvenimo įgūdžių, stengiamės, kad po operacijos veterinarų priežiūroje jos praleistų tik dvi-tris paras,“ – pasakoja gydytoja. Visos katės vakcinuojamos nuo pasiutligės ir po procedūros paženklinamos nukerpant kairės ausies galiuką.
 
Svarbus gyvūnų globėjų vaidmuo
Šaltuoju metų laiku PSP programa pristabdoma: gyvūnai slepiasi žiemojimo vietose, o kergimosi galimybė tuo laikotarpiu – minimali. Tačiau svarbiausia, žiemą gyvūnai sudėtingiau ištveria pooperacinį laikotarpį, mat prieš operaciją pjūvio vietoje paskutamas kailiukas, ir šaltuoju metų laiku gyvūnas gali peršalti, padidėja infekcijų tikimybė.

„Žiemą sterilizaciją atliekame tik gavę garantijas, kad gyvūnų globėjai po operacijos laikinai priglaus kates namuose ir pasirūpins jų saugumu, kol sugis pjūvio vieta ir ataugs nuskustas kailiukas. Globėjos dažnai įsileidžia kates ir į namus, todėl gyvūnams jų namų aplinka nekelia didelio streso,“ – dalijasi patirtimi A. Žėbienė.

Kodėl žiemą gyvūnai po sterilizacijos negalėtų prabūti Vilniaus gyvūnų globos namuose?

„Gerai žinoma, kad bet koks aplinkos pakeitimas gyvūnams kelia stresą ir pooperacinis laikotarpis jiems, kaip ir žmonėms, tampa sudėtingesnis,“ – pasakoja veterinarijos gydytoja.

Šiemet jau sterilizuota neįprastai daug kačių – sausio mėnesį 14 kačių, vasarį – 41 katė. Tai rodo, kad ir Lietuvoje visuomenė vis labiau supranta ir įvertina PSP programos prasmę ir esmę, auga pasitikėjimas ir bendradarbiavimas su Vilniaus gyvūnų globos namų specialistais. Pernai pagal PSP programą išoperuotos 706 katės, 2017 m. – 590, 2016 m. – 392 katės.
 
Ragina vilniečius padėti gyvūnams
„Dėkojame atsakingiems gyvūnų globėjams, kurie maitina kates tam skirtose vietose. Jie gerai pažįsta savo globojamus gyvūnus, o ir gyvūnai juos prisileidžia. Su globėjų pagalba visuomet pagauname daugiau kačių, be to, kai mums padeda globėja, kurią katė traktuoja kaip savo „mamą“, stresas gyvūnui yra minimalus,“ – pastebi „Grinda“ atstovė.

Veterinarijos gydytoja atkreipia dėmesį, kad gyvūnų globėjai po sterilizacijos kartais pasigenda savo teritorijoje prižiūrimų gyvūnų. „Norime pasakyti, kad katės visada grąžinamos į jų sugavimo vietą. Tiesiog gyvūnai ne visada greitai linkę pasirodyti įprastose maitinimo vietose, jie slepiasi ir kartais net porą savaičių neišlenda iš savo slėptuvių. Tad pasigedus globotinių nerimauti tikrai nereikėtų,“ – sako A. Žėbienė.
 
Vilniaus gyvūnų globos namų specialistai ragina miesto viešosiose erdvėse pastebėjus benamius katinus nekirptu kairės ausies galiuku pranešti tel. 1355.
 
Apie UAB „Grinda“
Bendrovė „Grinda“ Vilniaus mieste remontuoja ir valo gatvių dangas, prižiūri lietaus nuotekų tinklus, šalina avarines situacijas ir teikia specializuotas sanitarines paslaugas, rūpinasi paplūdimiais ir beglobiais gyvūnais. Visos UAB „Grinda“ akcijos priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Įmonėje dirba beveik 500 žmonių, ji patenka į daugiausia mokesčių sumokančių Lietuvos įmonių sąrašą. Neaudituotais duomenimis, įmonės apyvarta 2018 m. siekė daugiau kaip 21 mln. eurų.
 
Apie Vilniaus gyvūnų globos namus
Per 2018 m. po bendrovės „Grinda“ administruojamų Vilniaus gyvūnų globos namų stogu laikiną prieglaudą rado 1007 gyvūnai. 706 katės buvo sterilizuotos pagal PSP („Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“) programą, 502 keturkojai rado naujus šeimininkus.