Per pastaruosius 20 metų Vilniuje ženkliai išaugo statybų mastai ir užstatymo intensyvumas. Anksčiau menkai urbanizuotose teritorijose iškilo nauji gamybiniai, prekybiniai, gyvenamųjų pastatų kompleksai, kuriuos sujungė asfaltuoti keliai. Intensyviai plėtojami nauji nekilnojamojo turto vystymo projektai ženkliai padidino kietųjų dangų plotus, dėl to kritulių vanduo ne susigeria į žemę, o nukreipiamas į lietaus nuotekų surinkimo sistemą.
Deja, urbanizacija vyko kur kas sparčiau nei lietaus nuotekų sistemos plėtra, todėl prieš pusšimtį metų įrengtas vamzdynas nebepajėgia apdoroti išaugusio nuotekų kiekio: kai kuriose miesto vietose lietaus nuotekų surinkimo sistemos pajėgumai nepakankami, todėl didesnių liūčių metu kai kurios gatvių atkarpos būna užtvindomos.
Siekiant spręsti įsisenėjusias lietaus nuotekų tvarkymo problemas, sostinėje šiuo metu įgyvendinamas ambicingas projektas „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste", kuris numato rekonstruoti T. Narbuto-Saltoniškių, Geležinio Vilko-Šeškinės, Verkių-Kareivių, Savanorių-Giraitės bei Vilkpėdės gatvių paviršinių nuotekų kolektorius. Už šio regioninės svarbos projekto įgyvendinimą atsakinga UAB „Grinda“.
Šis didžiulis projektas yra pirmasis Lietuvoje municipalinis paviršinių nuotekų tvarkymo projektas, parengtas trimatėje aplinkoje (3D) ir vykdomas vadovaujantis skaitmeninės statybos (BIM) metodologija ir standartais.
„BIM leidžia efektyviai sutrumpinti projektavimo laiką ir sumažina galimą projektavimo bei statybos darbų klaidų riziką. Be to, skaitmeninės statybos priemonės padidina statinių eksploatacijos efektyvumą ir leis naudoti modelio informaciją planuojant tolimesnę tinklų plėtrą,“ – teigia Kęstutis Vaicekiūtis, UAB „Grinda“ direktorius.
Savanorių-Giraitės lietaus nuotekų kolektoriaus problematika
Viena naujausių projektų dalių – lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukcija ties trijų lygių Tūkstantmečio gatvės, Savanorių prospekto ir Geležinio Vilko gatvės sankryža. Pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą Tūkstantmečio, Geležinio Vilko, Žemaitės, Naugarduko, Gerosios Vilties gatvių baseinas priskirtas prioritetiniams plėtojamiems paviršinių nuotekų baseinams, kuriuose pirmiausia planuojama paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos plėtra.
Poreikį modernizuoti būtent šios atkarpos lietaus nuotekų surinkimo sistemą diktuoja kelios priežastys, nurodo K. Vaicekiūtis.
Pirmiausia, 2008 m. virš Savanorių prospekto žiedo pastačius Pietinio aplinkkelio estakadą, įrengta nauja paviršinių nuotekų surinkimo sistema buvo pajungta į esamą DN1000 kolektorių. Tai reiškia, kad į kuklių pajėgumų kolektorių buvo nukreipti nauji didžiuliai lietaus vandens srautai nuo 6 eismo juostų gatvės, kuri yra magistralinio kelio A3 (Vilnius-Minskas) dalis. Pats aplinkkelis yra tarptautinio IXB transporto koridoriaus dalis. Dėl nepakankamo tinklo pralaidumo liūčių metu susidaro patvanka, ir atnešamas didelis vandens srautas tvindo po Savanorių prospekto žiedu esančią Geležinio Vilko gatvę.
Antra, po Pietinio aplinkkelio estakada ir Savanorių žiedu esanti Geležinio Vilko gatvė dėl transporto jungčių su magistraliniais keliais A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda), A4 (Vilnius-Varėna-Druskininkai-Gardinas), A16 (Vilnius-Trakai-Prienai-Marijampolė) yra itin svarbus transporto mazgas. Jos prieigose yra įsikūrusios gamybos, prekybos ir logistikos įmonės. Liūčių metu po estakada ir transporto žiedu užtvindžius dalį šios gatvės, pasekmės jaučiamos visos Lietuvos mastu.
Trečia, ateityje į šį kolektorių planuojama prijungti išleidžiamas paviršines nuotekas nuo Giraitės gatvėje numatomo statyti naujo administracinių pastatų komplekso. Jį pastačius, kolektoriaus apkrovimo situacija dar labiau pablogėtų.
Pats kolektorius buvo pastatytas dar 1974 metais. Tiesa, viena itin nusidėvėjusi vamzdyno atkarpa buvo rekonstruota ir pakeista nauju DN1600 stiklo pluošto vamzdžiu, tačiau vertinant kompleksiškai, realiai situacijos tai nepagerino – vienoje vietoje vamzdynas išsišakoja į 2 vamzdžius (DN1000 ir DN1200), tačiau netrukus vėl susijungia ir išleistuvą pasiekia tik vienas DN1000 vamzdis.
Be to, dėl būtinybės atskirti lietaus vandenis nuo ūkinių vandenų, Savanorių pr. reikia įrengti naują lietaus vandens surinkimo kolektorių, pratęsiant jį Gerosios Vilties ir Eigulių gatvėse.
Galiausiai, šiame baseine surenkamos lietaus nuotekos į Nerį išleidžiamos nevalytos. Atsižvelgiant į skaičiuojamuosius paviršinių nuotekų debitus (Qparos = 29 872 m3/d, Qsek. =10 125 l/s) bei į faktą, kad nuotekos dažnai būna užterštos skendinčiomis medžiagomis bei naftos produktais, toks lietaus nuotekų kiekis yra gana reikšmingas. Nevalytų paviršinių nuotekų išleidimas į Neries aukštupyje lemia vandens kokybės blogėjimą viso žemesnio Neries-Nemuno baseino ekosistemai.
Įvertinant situacijos sudėtingumą, projekto eigoje numatoma rekonstruoti esamus paviršinių nuotekų šalinimo tinklus, įrengti naujus valymo įrenginius ir išvalytų nuotekų monitoringo sistemą.
Naujos statybos neįsivaizduojamos be BIM
„BIM technologijos jau dabar kuria didžiulę pridėtinę vertę, sudarydamos galimybę projektuotojams ir darbų rangovams tiksliai įvertinti galimas rizikas ir jų išvengti – tai užtikrina darbų kokybę ir mažina bendruosius projekto kaštus. Ateityje šie duomenys bus panaudoti ne tik eksploatuojant paviršinių nuotekų sistemas, bet ir kuriant skaitmeninį požeminio miesto topografinį žemėlapį,“ – teigia K. Vaicekiūtis.
Konkurse „Lietuvos BIM projektai 2020“ paviršinių nuotekų šalinimo tinklų tarp Savanorių pr. ir Giraitės g. rekonstravimo ir paviršinių nuotekų valymo įrenginių Eigulių g. statybos projektas įvertintas kaip geriausias inžinerinių tinklų BIM projektas Lietuvoje. Pateiktas modelis pagal parametrus atitinka aukščiausią (3) BIM modelio rengimo brandos lygį (ISO19650-01. 2018). Visi šio projekto BIM modelio elementai suklasifikuoti pagal ISO81346 standartą. Tai pirmą kartą atlikta Lietuvoje, ir tai yra vienas iš pirmų atvejų Europoje.
Projekto metu įgyvendinti BIM taikymo būdai:
Kiekvieną šio sudėtingo tinklo atkarpą tenką vertinti atskirai ir jai pritaikyti optimaliausius sprendimus, pabrėžia K. Vaicekiūtis.
Sudėtingai situacijai – kompleksiniai sprendimai
Dėmesys aplinkosaugai
Prieš esamą išleistuvą projektuojamos paviršinių nuotekų valyklos hidraulinis pralaidumas yra 15 proc. nuo skaičiuotino didžiausio nuotekų debito ir siekia 1520 l/s arba 4481 m3/d.
Tarp paviršinių nuotekų valymo įrenginių ir išleistuvo planuojama įdiegti išleidžiamų nuotekų užterštumo parametrų stebėsenos sistemą, kuri realiu laiku perduos duomenis į centrinės UAB „Grinda“ dispečerinės SCADA sistemą, kuri dirba 24 h per parą. Esant nors vienam momentiniam nuotekų užterštumo parametro viršijimui dispečerinėje esantis budintis darbuotojas galės nuotoliniu būdų sustabdyti išleidžiamą užterštų nuotekų srautą suaktyvindamas elektrifikuotus uždorius ir didelio skersmens statomame kolektoriuje įvyks patvanka, kol bus surastas teršalų židinys. Monitoringo sistemoje numatomas automatinis mėginių semtuvas, kuris gali pasemti iki 24 nuotekų mėginių užprogramuotu arba nuotoliniu būdu. Mėginiai laikomi laboratorinėmis sąlygomis specialioje taroje ir aplinkoje, todėl BDS7 rodikliai bus objektyviai stebimi.
Išvalytos nuotekos išleidžiamos į Neries upę, per esamą rekonstruojamą išleistuvą.
Teritorijoje virš įrenginių numatyta įrengti aptarnavimo aikštelę su įvažiavimu. Aplink ją įrengiamas pėsčiųjų takas- apžvalgos aikštelė norintiems pasigrožėti Neries upės bei dalies Žvėryno mikrorajono panorama. Šioje vietoje bus įrengti suoliukai, apšvietimas.
Kiti regionui svarbūs projektai
Be šio projektų UAB „Grinda“ vykdo T. Narbuto-Saltoniškių ir Verkių-Kareivių gatvių paviršinių nuotekų kolektorių rekonstrukciją, vyksta didžiulio Geležinio Vilko-Šeškinės baseino lietaus nuotekų rekonstrukcijos projektavimas.
Regioninės svarbos projektas „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamas ES Sanglaudos fondo, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ lėšomis. Projekto įgyvendinimą prižiūri LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |