Neseniai užbaigusi T. Narbuto-Saltoniškių lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją, sostinės įmonė „Grinda“ pradeda didelės teritorijos, apimančios Šeškinės, Pašilaičių, Fabijoniškių bei dalį Žvėryno ir Šnipiškių lietaus nuotekų kolektoriaus, valymo įrenginių ir monitoringo sistemos įrengimą.

Šiuo metu pradedami lietaus nuotekų tinklų Geležinio Vilko g. ir Ozo g. sankryžoje tvarkymo darbai. Įrengiant dviejų lygių sankryžą, lietaus nuotekų vamzdynas į esamą kolektorių buvo pajungtas pernelyg stačiu kampu, todėl esant dideliems lietaus srautams vanduo keičia kryptį, stabdo nutekėjimą, veržiasi per šulinio dangtį, liejasi Geležinio vilko gatvės važiuojamąja dalimi ir užtvindo žemiau esančią Žalgirio gatvę, trikdydamas eismą.

„Tai, ką matome virš žemės – tėra dalis miesto. Po žeme glūdi svarbios miesto komunikacijos, apie kurias išgirstame tik per avarijas arba liūtis. Šis projektas – dar vienas nematomas, tačiau didžiulis darbas, kuris, panaudodamas naujausias technologijas, vilniečių gyvenimą padarys dar patogesniu“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Geležinio Vilko g. yra antra pagal ilgį Vilniaus mieste. Tiek ja, tiek Ozo gatve vyksta intensyvus eismas, todėl statybos darbai turi būti organizuojami taip, kad kuo mažiau trukdytų eismą šiose gatvėse.

„Rekonstrukcija leidžia išspręsti šio mazgo problematiką minimaliais kaštais: nauja 90 m ilgio vamzdyno atkarpa pagerins esamų kolektorių pralaidumą. Atitekėjusios nuo Ozo g. kalno paviršinės nuotekos, ties Geležinio Vilko g. ir Ozo g. sankryža nauju 1280 mm vamzdžiu, bus pajungtos į esamą kolektorių, kurio pralaidumas yra pakankamas tiek šiam paviršinių nuotekų srautui, tiek perspektyviniams kitų vamzdyno atšakų pajungimams“,  – pasakoja UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Naujos stiklo pluošto vamzdyno atkarpos įrengimą numatoma vykdyti požeminio gręžimo, mikrotuneliavimo, būdu – panašiai, kaip tai buvo daroma po judria T. Narbuto gatve. Mikrotuneliavimo darbo ir įrangos iškėlimo duobės gelžbetoninių polių pagalba įrengiamos ne važiuojamosiose gatvių dalyse, o žaliosiose zonose, todėl autotransporto eismas nebus trikdomas.

„Statybos sklypo inžinerinės geologinės sąlygos yra sudėtingos tiek dėl didelio altitudžių skirtumo, siekiančio 12 m, tiek dėl grunto specifikos, tačiau bendrovės specialistai jau ne kartą įrodė, kad susidūrę su inžinerinės infrastruktūros iššūkiais geba efektyviai naudoti modernias technologijas ir pritaikyti pragmatiškus sprendimus“, – teigia K. Vaicekiūtis.

Mikrotunelio technologija

Darbo duobėje sumontuojamas hidraulinis presas, kuris stumia į priekį gręžimo galvutę ir vamzdžius, bei lazerinė krypties valdymo sistema, leidžianti koreguoti gręžimo tikslumą. Visas išgręžtas gruntas yra atskiedžiamas ir išsiurbiamas iš vamzdyno. Paviršiuje iškasos yra atskiriamos nusodinimo talpoje ir atskyrimo įrenginiuose. Norint sumažinti trintį tarp išorinio vamzdžio paviršiaus ir grunto naudojamas bentonitas – viena iš ypač smulkiagrūdžio molio rūšių. Jis ne tik sumažina trinties jėgas, bet sukietėjęs taip pat stabilizuoja tunelio sieneles.
 
Šių darbų vertė – 391 tūkst. eurų. Darbus užbaigti numatoma iki 2021 m. vasario mėn.

Projektas vykdomas įgyvendinant regioninės svarbos projektą „Paviršinių nuotekų tvarkymas Vilniaus mieste“.