Nominacija „Už darnios aplinkos kūrimą“, kurios laimėtoju ir buvo pripažintas „Grindos“ projektas, sulaukė daugiausia pretendentų – dėl šio apdovanojimo iš viso varžėsi 21 dalyvis.

 

Finansų ministerijos organizuojamas geriausių Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų finansuojamų projektų konkursas „Europos burės 2021“ kasmet sulaukia didžiulio verslo, politikos, mokslo atstovų susidomėjimo. Vertinant projektus, atsižvelgta, ar jie atitinka tikslinių grupių poreikius, ar jų siekiami rezultatai yra svarūs visuomenei ir svarbūs žmonėms. Taip pat buvo aktualus projektų naujumas, originalumas, rezultatų viešinimas, tęstinumo užtikrinimas.

 

Visi konkursui „Europos burės 2021“ pateikti projektai yra bent iš dalies finansuoti 2014–2020 m. ES fondų lėšomis. Numatyta, kad konkursui teikiamų projektų lėšos griežtai privalo būti panaudotos skaidriai ir tinkamai, projektas ir jo vykdytojas turi būti nepriekaištingos reputacijos, nekelti abejonių visuomenei ir partneriams.

 

Konkurso „Europos burės 2021“ vertinimo komisiją sudarė Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorė Rūta Dapkutė-Stankevičienė, laikinai Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovės pareigas einanti Agnė Kazlauskaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė matematikė ekonomikos mokslų daktarė Guoda Azguridienė, kiti verslo ir žiniasklaidos atstovai.

 

„Visai mūsų įmonei buvo didžiulė garbė šiame konkurse „pečiais pasistumdyti“ su aukščiausio kalibro įmonėmis. Nė vienas iš komisijai vertinti pateiktų projektų nebuvo silpnas, priešingai  – visi pažangūs ir efektingi. Šįkart mūsiškis buvo žingsniu priekyje. Projektas „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“ apima 4 didžiulius, kompleksiškus, itin sudėtingus projektus, aprėpiančius net 900 ha teritoriją. Gautas apdovanojimas „Už darnios aplinkos kūrimą“ parodo, kad mūsų darbai yra matomi ir vertinami. Šis sunkus darbas yra ne tik „Grindos“ specialistų, bet ir viso miesto ambicija gyvenimą Vilniuje padaryti patogesnį tiek dabartinėms, tiek būsimoms kartoms. Didžiuojamės būdami tokio Vilniaus, kuris sugeba identifikuoti problemą, pasiūlyti sprendinius ir imtis veiksmų, dalimi“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

 

 

• Karoliniškių lietaus nuotekų valymo įrenginių rekonstrukciją;
• T. Narbuto–Saltoniškių gatvių lietaus nuotekynės rekonstrukciją su valyklos ir taršos monitoringo mazgo įrengimu;
• Lietaus nuotekynės įrengimą Šeškinės komplekso prieigose (vykdoma kartu su Geležinio Vilko lietaus nuotekynės rekonstrukcija);
• Geležinio Vilko lietaus nuotekynės kolektoriaus rekonstrukciją su kaupyklų-valyklų ir taršos monitoringo mazgų įrengimu.

 

 

Dideli miesto reljefo aukščio skirtumai, sparčiausia Lietuvoje urbanizacija, dėl kurios per pastaruosius 10 metų smarkiai išaugo vandeniui nelaidžių dangų plotai, dėl klimato kaitos suintensyvėjusios bei pagausėjusios liūtys – tai priežastys, dėl kurių paviršinės nuotekos tampa Vilniaus infrastruktūrą tvindančia ir griaunančia jėga.

 

Prieš 50–60 metų pastatyti magistraliniai kolektoriai nebepajėgia surinkti visų miesto paviršinių nuotekų. Tuomečiai miesto statytojai nepasirūpino, kad liūčių vanduo būtų valomas, todėl į Neries upę išleidžiamos skendinčiosiomis medžiagomis bei naftos produktais užterštas vanduo, dėl to blogėja Neries upės vandens kokybė.

 

Įgyvendinus projektą, bus sukurta efektyvesnė paviršinių nuotekų surinkimo, valymo ir monitoringo infrastruktūra. Dalį paviršinių nuotekų srauto nukreipus į naujai sukurtus akumuliacinius tvenkinius, magistraliniai kolektoriai daug sparčiau surinks liūčių vandenį, jis nebetvindys Vilniaus miesto infrastruktūros ir trečiųjų šalių turto. Naujai įrengti išvalytų paviršinių nuotekų akumuliavimo tvenkiniai bus integruoti į miesto rekreacinę sistemą.