Vasarą ir rudens pradžioje, kai liūtys yra intensyviausios, viešojoje erdvėje plinta nuotraukos, kuriose galima matyti, kokią žalą Vilniuje daro milžiniškas lietaus nuotekų srautas. Tarp tokių vaizdų – plaukiantys automobiliai, išplauti šlaitai, atsivėrusios smegduobės, purvas gatvėse. Todėl dar 2016 m. pradėtas įgyvendinti projektas „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, kurio tikslas – sumažinti užtvindymo paviršinėmis nuotekomis riziką ir neigiamą poveikį aplinkai bei ekonomikai Vilniaus mieste. Projektą, kurio darbų pabaiga numatyta 2023 m., vykdo UAB „Grinda“. Projekto partneris yra Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Kaip teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Europos Sąjungos programų valdymo departamento Taršos prevencijos skyriaus patarėja Roma Būtėnienė, viena iš svarbiausių projektą paskatinusių priežasčių yra klimato kaitos sukeltos pasekmės. Minėtos dažnos bei smarkios liūtys, pasibaigiančias potvyniais, apsunkina vilniečių gyvenimą, kliudo eismui, ūkinei veiklai. „Dėl šių priežasčių svarbu užtikrinti Vilniaus miesto paviršinio nuotekų tinklo renovaciją ir plėtrą, modernizuoti ir pertvarkyti paviršinių nuotekų infrastruktūros ūkį. Šiems tikslams įgyvendinti projekto apimtyje numatytos dvi veiklos: miesto paviršinių nuotekų tinklų ir kitos infrastruktūros, įskaitant infrastruktūrą, skirtą užtvindymo rizikos mažinimui, rekonstrukcija ir (ar) nauja statyba“, – teigia R. Būtėnienė.

 

Įgyvendinant projektą, paviršinių nuotekų tinklų eksploatacijos metu buvo identifikuoti labiausiai prasidėjus liūtims apkraunami tinklai ir dažniausiai užtvindomos vietos Vilniuje. Šiose miesto dalyse liūčių metu sutrikdavo susisiekimas tarp mikrorajonų, kuriuose fiksuojami bene didžiausi eismo srautai.

UAB „Grinda“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus specialistė Vaida Daiginaitė pasakoja, jog siekiant, kad meteorologiniai reiškiniai kuo mažiau trikdytų miesto gyvenimą, buvo suplanuota daug skirtingose miesto dalyse įgyvendinamų darbų. „Projektas savyje talpina 8 techniškai itin sudėtingus vandentvarkos projektus, aprėpiančius šimtus hektarų žemės. Tačiau jei nertume giliau, pamatytume, jog kiekvienas iš 8 projektų susideda iš dar kelių didelių dalių, o tos dalys – iš dešimčių mažesnių, bet ne mažiau svarbių etapų.“

V. Daiginaitė džiaugiasi jau pasiektais teigiamais rezultatais. Pasak jos, šią vasarą stichinį vandens srautą atlaikė ir neapsemtos išliko T. Narbuto ir Saltoniškių gatvės, kuriose buvo atlikta lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukcija. Taip pat sėkmingai su dideliu paviršinių nuotekų srautu susitvarkė Kareivių ir Verkių gatvių paviršinių nuotekų kolektorius. 2020 m. baigtos Karoliniškių lietaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos dėka išvengiama Gudelių kaimo užtvindymo rizikos.

ES fondų investicijų (apie 29,5 mln. Eur) ir Vilniaus miesto savivaldybės (apie 5,2 mln. Eur) lėšomis UAB „Grinda“ vykdomas projektas taip pat spėjo susilaukti įvertinimų šalies bei tarptautiniu mastu. Jis nugalėjo konkurse „Europos burės 2021“ nominacijoje „Už darnios aplinkos kūrimą“. Tuo tarpu Geležinio Vilko gatvės paviršinių nuotekų tinklų, valyklos ir kaupyklos infrastruktūros vandentvarkos projektas buvo įvertintas „Lietuvos BIM projektai 2021“ apdovanojimuose.

Be jau minėtų veiklų, taip pat numatyti lietaus nuotekynės įrengimas Šeškinės komplekso prieigose, Savanorių – Giraitės ir Vilkpėdės gatvių paviršinių nuotekų kolektorių rekonstravimas bei Vilniaus miesto lietaus nuotekynės tinklų inventorizavimas ir duomenų skaitmenizavimas.

Iššūkiai dėl darbų apimties

Įgyvendindami tokį ilgalaikį ir kompleksišką projektą, jo vykdytojai susiduria ne su vienu galvosūkiu. Pasak UAB „Grinda“ atstovės V. Daiginaitės, vienas didžiausių iššūkių yra greitai besikeičiančios ir sunkiai prognozuojamos statybos darbų ir medžiagų kainos. „Nors realūs projekto darbai prasidėjo vėliau, jo biudžetas buvo tvirtinamas 2016 m. Iki to laiko reikėjo atlikti projekto poveikio aplinkai vertinimą, gauti reikiamus statybos leidimus, organizuoti viešuosius pirkimus bei viešinti informaciją apie būsimas veiklas. Šie procesai truko net kelerius metus.

Dar viena problema, kad per šį laiką kito rinkos kainos, todėl dažniausiai prieš tai suplanuotų lėšų projektui įgyvendinti nebepakanka. Sunkioji dalis prasideda, kai tenka optimizuoti sprendinius, kad sugebėtume sutilpti į patvirtintą biudžetą, tuo pačiu išlaikant aukštus standartus ir visus projektui keltus tikslus“, – pasakoja pašnekovė. Ne mažesnis iššūkis yra ir didelės apimties darbų organizavimas urbanizuotoje teritorijoje. Gatvėse vyksta intensyvus eismas, o po jų paviršiumi susipina elektros, vandens tiekimo ir dujų, buitinių nuotekų ir komunikacijų tinklai. Todėl, kad rangos darbų metu būtų kuo mažiau sutrikdytas įprastas miesto gyvenimo ritmas, intensyviai urbanizuotose miesto zonose pasitelkiama speciali požeminio gręžimo technologija.

Teigiami pokyčiai įgyvendinami tvariai

Nuotekų sistemų tvarkymo darbai spendžia ne vieną miestui aktualią problemą bei prisideda prie vilniečių gyvenimo kokybės gerinimo. APVA atstovė R. Būtėnienė teigia, kad tiesioginę projekto darbų naudą turėtų pajusti virš 150 tūkst. nuolatinių Šeškinės, Fabijoniškių, Justiniškių, Pašilaičių, Karoliniškių mikrorajonų, bei T. Narbuto-Saltoniškių, Geležinio Vilko gatvių gyventojai, taip pat miesto svečiai ir čia įsikūrę verslo subjektai.

Atliekami darbai ne tik leidžia sumažinti gatvių užtvindymo rizikas ir taip išvengti didelių ekonominių ir ūkinės veiklos nuostolių, bet reikšmingai prisideda ir prie ekologinių problemų sprendimo. Kaip teigia UAB „Grinda“ atstovė V. Daiginaitė, kol nebuvo pastatyti lietaus nuotekų valymo įrenginiai, į Neries upę tekėjo nevalomos paviršinės nuotekos, kurios dažnai būna užterštos skendinčiosiomis medžiagomis bei naftos produktais. Nevalytos paviršinės nuotekos blogina vandens kokybę, teršalai gali veikti žmonių sveikatą, vandens augaliją bei gyvūniją.

Pasak projektą įgyvendinančių įstaigų, vandentvarka turi būti būti vystoma tvariais būdais. Todėl darbų metu pasirenkami pažangūs ir aplinką tausojantys metodai. „Pavyzdžiui, rekonstruojant Geležinio Vilko gatvės ir Šeškinės komplekso prieigų paviršinių nuotekų kolektorių nuspręsta dalį lietaus nuotekų srauto nukreipti į akumuliacinį tvenkinį. Tuo tarpu lietaus vandens valymas apsaugo požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos. Sutvarkytos lietaus vandens kaupyklos ir jų aplinka ne tik prisideda prie bioįvairovės puoselėjimo, bet ir tampa erdve, kurioje žmonės gali poilsiauti“, – pasakoja UAB „Grinda“ atstovė.