Atgal

Dažniausiai užduodami klausimai

Remdamasi Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (Nr. XII-939) nuostatomis, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų Vilniaus mieste kainą.

Čia pateikiame klausimus, dažniausiai užduodamus apie paviršinių nuotekų tvarkymą, atsakymus į juos ir aktualias nuorodas į kitus šaltinius.



Kas yra paviršinės nuotekos?
Paviršinės nuotekos – miesto gatvėse surinktas lietaus ir tirpstančio sniego vanduo. Po miesto gatvėmis paklota sudėtinga paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūra, per kurios šulinius ir šulinėlius nuo gatvių, aikščių, šaligatvių, stogų surenkamas lietaus ar tirpstančio sniego nuotekos. Šios nuotekos nukreipiamos į magistralinius vamzdynus (kolektorius), valomos ir išleidžiamos į atvirus telkinius.

Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas terminą apibrėžia taip:

Paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemė ūkio naudmenis ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas.
Kas tvarko paviršines nuotekas Vilniaus mieste?
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2177 paviršinių nuotekų tvarkytoja skyrė UAB „Grinda“ ir jai pavedė paviršinių nuotekų tvarkytojos teises ir pareigas.
 
Vilniaus miesto teritorijoje yra apie 120 eksploatuojamų paviršinių nuotekų surinkimo baseinų su inžinerine infrastruktūra, kurie užima apie 12 tūkst. ha miesto teritorijos. 

Bendrovė prižiūri daugiau nei 2500 km sostinės lietaus nuotekų magistralinių inžinerinių tinklų, daugiau nei 66 tūkst. šulinių, 32 tūkst. lietaus surinkimo šulinėlių ir 25 nuotekų valymo įrenginius.

Per lietaus surinkimo sistemos išleistuvus paviršinės nuotekos išleidžiamos į Neries, Vilnelės, Vokės upes bei Baltupio (Cedrono), Rudaminėlės, Sudervėlės, Murlės ir Kelmijos upelius.
Kodėl paviršines nuotekas reikia tvarkyti?
Paviršinių nuotekų tvarkymas apima lietaus ir tirpstančio sniego nuotekų surinkimą, transportavimą į valyklas ir išleistuvus, taršos stebėjimą, valymą ir laboratorinius tyrimus. Į paviršinių nuotekų tvarkymą taip pat įeina infrastruktūros (vandens surinkimo šulinių ir vamzdyno, smėlio ir naftos produktų gaudyklių, valymo įrenginių su nusodinimo baseinais) valymas ir užteršto grunto šalinimas.

Paviršinių nuotekų tinklai yra viena iš kritinių miesto infrastruktūros dalių. Jei nebūtų paviršinių nuotekų tinklų, po kiekvieno lietaus miestų aikštės ir gatvės būtų užtvindytos paviršinėmis nuotekomis. Šie tinklai sukurti taip, kad lietaus ir tirpstančio snoego vanduo patektų į specialų po gatvės paviršiumi nutiestą vamzdyną ir būtų nukreiptas į valyklas ir išleistuvus.

Lietaus vanduo ar sniegas paprastai yra gana švarus, tačiau ant gatvių paviršiaus nusėda dulkės, smėlis, nesušluotos šiukšlės, išsilieję naftos produktai, ir tekantis vanduo šiuos nešvarumus nuneštų į atvirus vandens telkinius. Siekiant apsaugoti gamtą nuo taršos, statomos smėlio ir naftos produktų gaudyklės bei paviršinių nuotekų valyklos, stebimi Paviršinių nuotekų reglamente nustatyti nuotekų taršos rodikliai.
Kaip tvarkomos paviršinės nuotekos?
„Grinda“ teikia šias paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas:
    • Skendinčiųjų medžiagų koncentracija parodo kietųjų dalelių (smėlio, molio, žiedadulkių, kitų sąnašų) kiekį nuotekose.
    • Biocheminis deguonies suvartojimas (BDS) priklauso nuo organinių medžiagų kiekio nuotekose. Viršnorminis BDS yra indikacija, kad į paviršinių nuotekų tinklus patenka buitinės nuotekos.
    • Naftos produktų koncentracija, viršijanti didžiausią leistiną, rodo, kad į gatves ir paviršinių nuotekų tinklus išsilieja ar nuo automobilių nuplaunami degalai, tepalai ar panašūs naftos produktai.
Kiti dokumentai (pvz. taršos leidimas, Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai ar pan.) gali nurodyti kontroliuoti ir papildomas charakteristikas:
    • Nuotekų terpės pH privalo atitikti žuvivaisos baseinų reikalavimus (neutrali arba artima neutraliai terpė, 6,5-8,5 pH).
    • Cheminis deguonies suvartojimas (bichromatinė oksidacija) rodo taršą organinėmis medžiagomis. Ši charakteristika būtina projektuojant valymo įrenginius.
    • Amonio jonų koncentraciją kuri rodo, kad į paviršinių nuotekų vandenį gali patekti buitinės nuotekos.
    • Chloridų koncentracija - šį rodiklį bendrovė "Grinda" stebi savo iniciatyva.
Kiek Vilniuje yra paviršinių nuotekų išleistuvų?

Vilniaus miesto teritorijoje yra apie 120 eksploatuojamų paviršinių nuotekų surinkimo baseinų su inžinerine infrastruktūra, kurie užima apie 12 tūkst. ha miesto teritorijos. 

Bendrovė prižiūri daugiau nei 2500 km sostinės lietaus nuotekų magistralinių inžinerinių tinklų, daugiau nei 66 tūkst. šulinių, 32 tūkst. lietaus surinkimo šulinėlių ir 25 nuotekų valymo įrenginius.

Per lietaus surinkimo sistemos išleistuvus paviršinės nuotekos išleidžiamos į Neries, Vilnelės, Vokės upes bei Baltupio (Cedrono), Rudaminėlės, Sudervėlės, Murlės ir Kelmijos upelius.

Išleistuvų žemėlapį galite rasti čia: http://arcg.is/1uLDSa

Kaip dažnai atliekama paviršinių nuotekų išleistuvų patikra?

UAB „Grinda“ kas mėnesį ima apie 50 planinių mėginių iš išleistuvų ir paviršinių nuotekų surinkimo šulinių. Paviršinių nuotekų ekologijos laboratorijoje užfiksavus taršą, imami papildomi mėginiai, kol nustatomas taršos gamtai šaltinis.

Kokiu teisiniu pagrindu remiantis teikiamos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos?
2014 m. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą Nr. XII-939, kuris reglamentuoja paviršinių nuotekų tvarkymą. Daugiau informacijos: http://www.grinda.lt/pavirsiniu-nuoteku-tvarkymo-sutarciu-sudarymas/
Kas yra paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų naudotojai?
Už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas mokės ūkio subjektai, prisijungę prie Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tinklų. Subjektų ratą, su kuriais sudaromos paviršinių nuotekų tvarkymo sutartys, nustato Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. XII-939 3 str. 1 p.
Ar paslauga apmokestinama nesudarius paslaugų teikimo sutarties?

Pagal teisinį reguliavimą[1] ir teismo išaiškinimą[2], jei nėra viešosios paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties, tačiau nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties standartines sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinta[3], kad nepaisant to, jog subjektas nėra sudaręs sutarties su UAB „Grinda“ dėl nuotekų šalinimo, aplinkybė, kad subjektas valdo atitinkamą objektą ir naudojasi Vilniaus miesto lietaus nuotekų tinklais, sukuria jai prievolę atlyginti už nuotekų nuleidimą į kito asmens valdomus tinklus. Taigi, jei subjektas naudojasi UAB „Grinda“ valdomais miesto nuotekų šalinimo tinklais, jis privalo mokėti už suteiktą paslaugą net ir nesant sutarties. Tokiu atveju UAB „Grinda“ reikalavimo teisė gauti apmokėjimą išlieka ir yra grindžiama viešuoju reguliavimu.

LAT yra išaiškinęs, kad esant aukščiau nurodytiems pagrindams, UAB „Grinda“ teisė rinkti atlyginimą už nuotekų šalinimo paslaugas iš vartotojų ar kitų asmenų, kurie valdo aplinkos taršos objektus ir naudojasi miesto nuotekų šalinimo tinklais, kyla iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo UAB „Grinda“ įpareigota rinkti mokesčius už aplinkos teršimą per miesto paviršinių nuotekų tinklus iš visų miesto įmonių ir organizacijų, kurių paviršinės nuotekos patenka į miesto paviršinių nuotekų tinklus; Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo pavesti UAB „Grinda“ teikti lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas. Išvardyti sprendimai suteikia teisę UAB „Grinda“ rinkti atlyginimą už naudojimąsi miesto nuotekų šalinimo tinklais, taigi ir reikšti ieškinius jo nemokantiems asmenims[4].


[1] LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 str. 4 d.

[2] 2016 m. balandžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-684/2016.

[3] 2016 m. balandžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-684/2016.

[4] 2016 m. balandžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-684/2016.

 

Kaip skaičiuojama paviršinių nuotekų tvarkymo kaina?
Kaina už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas apskaičiuojama faktinį apdorotų paviršinių nuotekų kiekį padauginus iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT)) patvirtintos paviršinių nuotekų tvarkymo bazinės kainos:

Metinė paslaugų kaina = faktinis apdorotų paviršinių nuotekų kiekis x bazinė kaina (tarifas)
 
Kaip skaičiuojamas faktinis apdorotų paviršinių nuotekų kiekis?
Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) metodiką, faktinis surinktų paviršinių nuotekų kiekis (Wf) išmatuojamas apskaitos prietaisais arba apskaičiuojamas pagal valdomo paviršiaus plotą, paviršiaus tipą ir kritulių kiekį:
Wf = (Hf x ps x F) x 10
  • Hf – vidutinis daugiametis kritulių kiekis tam tikroje teritorijoje, apskaičiuojamas iš eilės einantiems trisdešimties metų laikotarpiams, perskaičiuojant kas dešimt metų, mm (pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis);
  • ps – paviršinio nuotėkio koeficientas:
  • F – teritorijos plotas (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas), ha;
    • ps = 0,85 – stogų dangoms;
    • ps = 0,83 – kietoms, vandeniui nelaidžioms, dangoms;
    • ps = 0,78 – akmenų grindiniui;
    • ps = 0,4 – iš dalies vandeniui laidiems paviršiams (pavyzdžiui, sutankintas gruntas, žvyras, skalda, ir pan.);
    • ps = 0,2 – žaliesiems plotams (pavyzdžiui, pievos, vejos, gėlynai ir pan.), kuriuose įrengta vandens surinkimo infrastruktūra;
    • ps = 0,8 – koeficientas taikomas, kai paslaugų gavėjas nepateikia informacijos apie valdomos teritorijos dangų tipą.
Kaip skaičiuojama bazinė paviršinių nuotekų tvarkymo kaina (tarifas)?

Bazinė paviršinių nuotekų tvarkymo kaina nustatoma ir tvirtinama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) trejų metų laikotarpiui remiantis paviršinių nuotekų tinklų priežiūrai ir atstatymui patiriamų sąnaudų pagrindimo modeliu. Į paviršinių nuotekų ir tinklų tvarkymo sąnaudas įeina nuosavo turto nusidėvėjimo sąnaudos, šiai veiklai dedikuotų darbuotojų darbo užmokestis, paviršinių nuotekų tinklų priežiūrai ir atstatymui naudojamų medžiagų ir mechanizmų kaštai bei kitos pagal VERT metodiką šios veiklos vykdymui priskirtos sąnaudos, įskaitant taršos mokestį, mokamą už visus Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų naudotojus.

Paslaugų kainos skaičiavimo pavyzdys

Abonentas, prisijungęs prie UAB "Grinda" prižiūrimų paviršinių nuotekų tinklų. 

  • Abonento sklypo plotas yra 10000 kv. m, sklypo dangos pasiskirsčiusios taip:
1) Stogų dangos - 3000 m2;
2) Kietos, vandeniui nelaidžios dangos (asfaltuotos gatvės, aikštelės, šaligatviai) - 0 m2;
3) Akmenų grindinys - 0 m2;
4) Iš dalies vandeniui laidūs paviršiai (sutankintas gruntas, žvyras, skalda ir pan.) - 1000 m2
5) Žalieji plotai (pievos, vejos, gėlynai ir pan.) - 6000 m2;
6) Teritorija yra planuojama ir (ar) nėra žinomas paviršiaus tipas - 0 m2.
  •  Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis, vidutinis daugiametis kritulių kiekis Vilniuje, yra 0,678 m kritulių.
  • Į UAB "Grinda" prižiūrimus tinklus nuo sklype esančių dangų surenkamų nuotekų kiekis:
1) Stogų dangų: 3000 m2 × 0,85 × 0,678 m = 1729 m3/metus;
2) Kietų, vandeniui nelaidžių dangų: 0 m2;
3) Akmenų grindinių: 0 m2;
4) Iš dalies vandeniui laidūs paviršiai (pavyzdžiui, sutankintas gruntas, žvyras, skalda, ir pan.): 1000 m2  × 0,4 × 0,678 m = 271  m3/metus;
5) Žalieji plotai - 6000 m2 × 0,2 × 0,678 m = 814 m3/metus;
6) Teritorija yra planuojama ir (ar) nėra žinomas paviršiaus tipas - 0 m2.

Iš viso nuo sklypo surinkta kritulių (Wf) 2814 m3/metus;

  • Abonento mokėtina metinė paslaugų kaina:

 Wf × bazinė paslaugų kaina = 2814 m3 × 0,32 Eur/m3 be PVM = 900,48 Eur be PVM arba 75,04 Eur be PVM per mėnesį.

Nuo ko priklauso paviršinių nuotekų tvarkymo tarifo dydis?
Paviršinių nuotekų tvarkymo tarifo dydis priklauso nuo kelių faktorių:
  • Nuo vidutinio daugiamečio kritulių kiekio. Paviršinių nuotekų tvarkymo tarifo dydžio skaičiavimui naudojamas vidutinis daugiametis kritulių kiekis tam tikroje teritorijoje, apskaičiuojamas iš eilės einantiems trisdešimties metų laikotarpiams, perskaičiuojant kas dešimt metų, mm, kurį kiekvienos savivaldybės ribose pateikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos;
  • Nuo paviršinių nuotekų infrastruktūros vertės. Kuo didesnis aptarnaujamos teritorijos plotas, kuo ilgesnis paviršinių nuotekų vamzdynas, kuo sudėtingesnė infrastruktūra, tuo daugiau lėšų reikia jo priežiūrai ir eksploatacijai. Vilniaus miesto teritorijoje yra apie 120 eksploatuojamų paviršinių nuotekų surinkimo baseinų su inžinerine infrastruktūra, kurie užima apie 12 tūkst. ha miesto teritorijos. Bendrovė prižiūri daugiau nei 2500 km sostinės lietaus nuotekų magistralinių inžinerinių tinklų, daugiau nei 66 tūkst. šulinių, 32 tūkst. lietaus surinkimo šulinėlių ir 25 nuotekų valymo įrenginius.
    Nuo paviršinių nuotekų tinklų priežiūrai ir atstatymui patiriamų sąnaudų. Į jas įeina nuosavo turto nusidėvėjimo sąnaudos, šiai veiklai dedikuotų darbuotojų darbo užmokestis, paviršinių nuotekų tinklų priežiūrai ir atstatymui naudojamų medžiagų ir mechanizmų kaštai bei kitos pagal VERT metodiką šios veiklos vykdymui priskirtos sąnaudos.
Ar paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos apmokestinamos ir kitose šalyse?
Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos daugelyje pasaulio šalių, tiesa, gali skirtis paslaugų finansavimo modelis. Už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų apmokestinimą ne kartą yra viešai pasisakę ir Lietuvos mokslininkai bei vandentvarkos specialistai:

Rekvizitai

UAB „GRINDA“
Eigulių g. 32, LT-03150 Vilnius
Įmonės kodas 120153047
PVM kodas LT201530410
Tel. 0 (5) 215 20 89
el. p. [email protected]

Administracijos darbo laikas:

I-IV 7.00 – 15.45
V 7.00 – 14.30
Pietų pertrauka:
11.00 – 11.30

Avarinių tarnybų darbo laikas:

I-VII 00.00 – 24.00
Tel.: 1355

Naudinga informacija

Sekite mus Facebooke:

Sekite mus Facebooke

Sekite mus LinkedIn

Sekite mus LinkedIn

Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.

Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.

Sutinku
Parinktys