Dažniausiai užduodami klausimai

Vilniaus miesto teritorijoje yra apie 120 eksploatuojamų paviršinių nuotekų surinkimo baseinų su inžinerine infrastruktūra, kurie užima apie 12 tūkst. ha miesto teritorijos. 

Bendrovė prižiūri daugiau nei 2500 km sostinės lietaus nuotekų magistralinių inžinerinių tinklų, daugiau nei 66 tūkst. šulinių, 32 tūkst. lietaus surinkimo šulinėlių ir 25 nuotekų valymo įrenginius.

Per lietaus surinkimo sistemos išleistuvus paviršinės nuotekos išleidžiamos į Neries, Vilnelės, Vokės upes bei Baltupio (Cedrono), Rudaminėlės, Sudervėlės, Murlės ir Kelmijos upelius.

Išleistuvų žemėlapį galite rasti čia: http://arcg.is/1uLDSa

UAB „Grinda“ kas mėnesį ima apie 50 planinių mėginių iš išleistuvų ir paviršinių nuotekų surinkimo šulinių. Paviršinių nuotekų ekologijos laboratorijoje užfiksavus taršą, imami papildomi mėginiai, kol nustatomas taršos gamtai šaltinis.

Naujausius išleistuvų patikros rezultatus galima matyti žemėlapyje http://arcg.is/1uLDS, agreguoti istoriniai duomenys pateikiami puslapyje http://www.grinda.lt/laboratoriniai-tyrimai/.

Pagal teisinį reguliavimą[1] ir teismo išaiškinimą[2], jei nėra viešosios paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties, tačiau nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties standartines sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinta[3], kad nepaisant to, jog subjektas nėra sudaręs sutarties su UAB „Grinda“ dėl nuotekų šalinimo, aplinkybė, kad subjektas valdo atitinkamą objektą ir naudojasi Vilniaus miesto lietaus nuotekų tinklais, sukuria jai prievolę atlyginti už nuotekų nuleidimą į kito asmens valdomus tinklus. Taigi, jei subjektas naudojasi UAB „Grinda“ valdomais miesto nuotekų šalinimo tinklais, jis privalo mokėti už suteiktą paslaugą net ir nesant sutarties. Tokiu atveju UAB „Grinda“ reikalavimo teisė gauti apmokėjimą išlieka ir yra grindžiama viešuoju reguliavimu.

LAT yra išaiškinęs, kad esant aukščiau nurodytiems pagrindams, UAB „Grinda“ teisė rinkti atlyginimą už nuotekų šalinimo paslaugas iš vartotojų ar kitų asmenų, kurie valdo aplinkos taršos objektus ir naudojasi miesto nuotekų šalinimo tinklais, kyla iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo UAB „Grinda“ įpareigota rinkti mokesčius už aplinkos teršimą per miesto paviršinių nuotekų tinklus iš visų miesto įmonių ir organizacijų, kurių paviršinės nuotekos patenka į miesto paviršinių nuotekų tinklus; Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo pavesti UAB „Grinda“ teikti lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas. Išvardyti sprendimai suteikia teisę UAB „Grinda“ rinkti atlyginimą už naudojimąsi miesto nuotekų šalinimo tinklais, taigi ir reikšti ieškinius jo nemokantiems asmenims[4].

• ps = 0,85 – stogų dangoms;
• ps = 0,83 – kietoms, vandeniui nelaidžioms, dangoms;
• ps = 0,78 – akmenų grindiniui;
• ps = 0,4 – iš dalies vandeniui laidiems paviršiams (pavyzdžiui, sutankintas gruntas, žvyras, skalda, ir pan.);
• ps = 0,2 – žaliesiems plotams (pavyzdžiui, pievos, vejos, gėlynai ir pan.), kuriuose įrengta vandens surinkimo infrastruktūra;
• ps = 0,8 – koeficientas taikomas, kai paslaugų gavėjas nepateikia informacijos apie valdomos teritorijos dangų tipą.

Bazinė paviršinių nuotekų tvarkymo kaina nustatoma ir tvirtinama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) trejų metų laikotarpiui remiantis paviršinių nuotekų tinklų priežiūrai ir atstatymui patiriamų sąnaudų pagrindimo modeliu. Į paviršinių nuotekų ir tinklų tvarkymo sąnaudas įeina nuosavo turto nusidėvėjimo sąnaudos, šiai veiklai dedikuotų darbuotojų darbo užmokestis, paviršinių nuotekų tinklų priežiūrai ir atstatymui naudojamų medžiagų ir mechanizmų kaštai bei kitos pagal VERT metodiką šios veiklos vykdymui priskirtos sąnaudos, įskaitant taršos mokestį, mokamą už visus Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų naudotojus.

Abonentas, prisijungęs prie UAB "Grinda" prižiūrimų paviršinių nuotekų tinklų. 

• Abonento sklypo plotas yra 10000 kv. m, sklypo dangos pasiskirsčiusios taip:

•  Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis, vidutinis daugiametis kritulių kiekis Vilniuje, yra 0,685 m kritulių (2019-01-16 pažyma Nr. (5.58-10)-B8-243).
• Į UAB "Grinda" prižiūrimus tinklus nuo sklype esančių dangų surenkamų nuotekų kiekis:

Iš viso nuo sklypo surinkta kritulių (Wf) 2843 m³/metus;

• Abonento mokėtina metinė paslaugų kaina:

 Wf × bazinė paslaugų kaina = 2843 m³ × 0,17 Eur/m³ be PVM = 483,31 Eur be PVM arba 40,28 Eur be PVM per mėnesį.

• Nuo vidutinio daugiamečio kritulių kiekio. Paviršinių nuotekų tvarkymo tarifo dydžio skaičiavimui naudojamas vidutinis daugiametis kritulių kiekis tam tikroje teritorijoje, apskaičiuojamas iš eilės einantiems trisdešimties metų laikotarpiams, perskaičiuojant kas dešimt metų, mm, kurį kiekvienos savivaldybės ribose pateikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos;
• Nuo paviršinių nuotekų infrastruktūros vertės. Kuo didesnis aptarnaujamos teritorijos plotas, kuo ilgesnis paviršinių nuotekų vamzdynas, kuo sudėtingesnė infrastruktūra, tuo daugiau lėšų reikia jo priežiūrai ir eksploatacijai. Vilniaus miesto teritorijoje yra apie 120 eksploatuojamų paviršinių nuotekų surinkimo baseinų su inžinerine infrastruktūra, kurie užima apie 12 tūkst. ha miesto teritorijos. Bendrovė prižiūri daugiau nei 2500 km sostinės lietaus nuotekų magistralinių inžinerinių tinklų, daugiau nei 66 tūkst. šulinių, 32 tūkst. lietaus surinkimo šulinėlių ir 25 nuotekų valymo įrenginius.
  Nuo paviršinių nuotekų tinklų priežiūrai ir atstatymui patiriamų sąnaudų. Į jas įeina nuosavo turto nusidėvėjimo sąnaudos, šiai veiklai dedikuotų darbuotojų darbo užmokestis, paviršinių nuotekų tinklų priežiūrai ir atstatymui naudojamų medžiagų ir mechanizmų kaštai bei kitos pagal VERT metodiką šios veiklos vykdymui priskirtos sąnaudos.